Parama šeimai
Ieškome pagalbos 4 asmenų šeimai, auginančiai du mažus vaikus – 3 metų ir 2 mėnesių berniukus.
Ieškome pagalbos 4 asmenų šeimai, auginančiai du mažus vaikus – 3 metų ir 2 mėnesių berniukus.
Šiandien norime kreiptis į jus su ypatingu prašymu.
Kasdienybėje dažnai net nesusimąstome, kaip stipriai mūsų gyvenimą gali pakeisti paprasčiausi dalykai – galimybė išeiti į lauką, pasivaikščioti ar tiesiog pakvėpuoti grynu oru. Deja, ne visiems tai yra savaime suprantama.
Norime paprašyti jūsų pagalbos senoliui, kurį ištiko insultas. Dėl ligos jis nebegali valdyti dešinės kūno pusės ir yra priverstas judėti su pagalba. Didžiausias jo noras – bent retkarčiais išvažiuoti į lauką, pasidžiaugti gamta, pajusti saulės šilumą ir pakvėpuoti grynu oru.
Tačiau šiandien tai beveik neįmanoma. Daugiabutis, kuriame jis gyvena, nėra pritaikytas žmonėms su negalia – nėra lifto ar keltuvo, todėl savarankiškai nusileisti laiptais jis negali.
Kviečiame prisidėti prie lėšų rinkimo lifto, laiptų keltuvo ar kito tinkamo sprendimo įrengimui. Jūsų parama padėtų ne tik palengvinti jo kasdienybę, bet ir sugrąžintų tai, kas daugeliui atrodo savaime suprantama – galimybę išeiti iš namų, pabūti gamtoje ir vėl pajusti ryšį su pasauliu.
Net ir nedidelė auka gali tapti dideliu pokyčiu žmogaus gyvenime. Nuoširdžiai dėkojame kiekvienam, kuris prisidės ir pasidalins šia žinia su kitais.
Manome, kad svarbu sukurti visiems prieinamą, saugią ir draugišką erdvę, kurioje kiekvienas žmogus – be išimčių – galėtų dalyvauti ir džiaugtis kokybišku meniniu turiniu bei ugdymu.
Ko reikia, kad žmogus, turintis negalią, „Menų spaustuvėje“ jaustųsi lygiai taip pat kaip ir visi kiti – visavertis, gerbiamas ir įtrauktas?
Sausio 13-ąją Kupiškio rajone įvyko gaisras, sunaikinęs gyvūnėlių prieglaudą „Lakis“. Tai buvo ne atskiras „objektas“ ar patalpos – tai buvo tie patys namai, kuriuose gyveno prieglaudos šeimininkė su sūnumi, ir kartu tai buvo gyvūnų prieglauda, kur kasdien buvo globojami ir gydomi gyvūnai.
Laba diena. Aš esu Mindaugas Kuras (34 m.) iš Vilniaus. Esu aktyvus kryžiažodžių sprendėjas, anksčiau organizuodavau Respublikinius Kryžiažodžių sprendimo turnyrus. Taip pat aktyviai dalyvauju įvairiuose konkursuose, štai 2015 m. tapau Konstitucijos egzamino nugalėtoju ir atsiėmiau apdovanojimą iš Prezidentės Dalios Grybauskaitės rankų. Deja, prieš keletą metų sunkiai susirgau psichikos liga, darbingumas – vos 25 proc. Dėl to praktiškai nebeįmanoma susirasti darbo, darbo komisija siunčia pas psichiatrą, šis leidimo dirbti nesuteikia. Negana to, atsisakė artimieji, visiškai nepadeda bei neįsileidžia į namus Suvalkijoje. Dėl to ir gatvėje yra tekę gyventi. Dėkui Dievui, pavyko gauti socialinį būstą, bet reikėjo jį įsirengti, savivaldybė kompensuoja dalį ir tai tik pateikus sąskaitą faktūrą. Todėl teko skolintis iš žmonių, ir šiandien žmonėms nestiduota skola siekia 700 Eurų (už baldus), be to, dar po to skolinausi, ir prisidėjo papildomai 400 Eurų. Anksčiau esu ir greitąjį kreditą paėmęs, čia taipogi 2000 Eurų negrąžinta suma esti. Šiai dienai nėra net ant maisto, likęs nesumokėtas komunalinis mokestis už spalį lapkričio mėnesį. Neturiu galimybės nusipirkti žieminės striukės! Kad pragyvenčiau, ir daiktus į lombardą paskolinau, atsiėmimas – 208 EUR. Žodžiu, liūdna situacija. Atrodo, nėra šviesos tunelio gale! Kreipiausi pagalbos į savivaldybę, deja, niekuo negali padėti, nes šiemet jau pagelbėjo su kompetencija už baldus. O kas iš to, kad ji buvo panaudota atidavinėjimui skolų? Jau šiandien ant tiek prasiskolinęs, kad net nesinori gyventi, ir artėjančios šventės man asmeniškai tikrai ne šventinę nuotaiką dovanos. Vienintelė šiandien mintis, kad tik greičiau išbristi iš to košmaro kuriame esu šiuo metu. Ačiū pagelbėjantiems!
Esu Eimantas irkluotojas meistras. Irklavimas, tai mano didžiausias hobis, aš dalyvauju pagal savo amžių meistrų irklavimo įvairiose regatos, tiek Lietuvoje tiek užsienyje, tačiau neturiu savo valties, ją reikia nuomuotis norint dalyvaut regatose, todėl labai noriu turėti savo valtį. Prašau, man padėti įgyvendinti savo svajonę. Nauja valtis manpadės geriau pasiruošti varžyboms ir siekti aukščiausių tikslų.
Sveiki! Esu
Jelena-Martino mama.
Martinas gimė
ankščiau laiko-32-ą nėštumo savaitę. Įvykus komplikacijai,buvo atliktas skubus
Cezario pjūvis. Martinas gimė be gyvybės ženklų, buvo gaivintas, reanimuotas.
Pagal Apgar buvo įvertintas vos tik 4 balais. Medikai prognozių neteikė…
Šiandien sūnui 8
metai. Martinui sunki negalia. Sūnus serga sunkios formos epilepsija, nustatytas
vaikystės autizmas, raida vėluoja visose srytyse. Turi miego sutrikimą, valgymo
sutrikimą, kalbos ir kalbos suvokimo sutrikimą, laikysenos ir eisenos sutrikimą,koordinacijos
sutrikimą-vaikšto,bet nelaiko lygsvaros, neurosensorinį prikurtimą (vienpusis), maisto
netoleravimą ir kt. Tik prieš metus pradėjo tarti pirmuosius žodžius.
Nuo 2 metukų nuolat
lankome logopedą, ergoterapeutą, kineziterapiją,masažus, baseinus. 2-3 kartus
metuose vykstame į reabilitacijas Lietuvoje. 3 kartus vykome į delfinų terapiją.
Dalyvaujame VibraMedica klinikoje – neurosensorinės stimuliacijos kursuose. 4
kartus vykome į Belgijos kliniką Atlantis, kurioje Martinui taikoma
neurosensorinė smegenų stimuliacija. Visų šių reabilitacijų, terapijų,
specialistų darbo, pritaikytos mitybos dėka, Martinas išmoko ir pasiekė labai
daug- išmoko kramtyti, ryti maistą, sustiprėjo fiziškai, priaugo svorio, tapo
aktyvesnis, sąmoningesnis, atsirado akių kontaktas, nori ir siekia socialinio
kontakto, mokosi suprasti ir kalbėti.
Šiuo metu didžiausias
mūsų tikslas-jau 5 kartą išvykti į Belgijos kliniką Atlantis. Rezultatai
jaučiasi po kiekvieno apsilankymo. Mes negalime sustoti, pasiekėme tiek daug,
mūsų didžiausia svajonė ir viltis-kad sūnus išmoktu kalbėti, komunikuoti.
Labai visų Jūsų
prašome-padėkite mums pasiekti mūsų tikslą. Jūsų parama bus skirta tik Martino gydymui,
terapijoms,reabilitacijoms.
Iš anksto nuoširdžiai
dėkojame visiems ir kievienam asmeniškai!
Nikolytė gimė 24 savaičių. 3 mėnesius praleido ligoninėje. Patyrė stiprų insultą, kuris paliko skaudžias pasekmes. Šiandien ji turi cerebrinį paralyžių, hidrocefaliją ir sunkiai gydomą epilepsiją, kuri ženkliai apsunkina jos galimybes.
Epilepsija atspari vaistams, reguliariai grąžina Nikolę į ligos patalą, kai reikia deguonies, reanimacijos pagalbos nutraukti priepuolius. Nikolei numatytas gydymas psichotropiniais vaistais, kurie ją gali palikti apatišką ir miegančią.
Tėvai nenuleidžia rankų. Kovoja su mergaitės ligomis. Ieško inovatyvių ir Lietuvoje neregistruotų vaistų gydymo, kad vaikas būtų išvaduotas iš valandinių priepuolių ir galėtų iš naujo mokintis vaikščioti. Pavyko rasti informaciją, kad tokių vaistų yra. Šiuo metu susirašinėjame su keliomis klinikomis ir renkame dokumentus nuotolinei konsultacijai.
Nepaisant šių iššūkių, Nikolė stipri mergaitė – ji protingas, daug besišypsantis vaikas. Svajojantis eiti savo kojomis.
Epilepsija atima iš mergaitės jėgas. Šiandien Nikolytė paeina vos metrą. Papildomai vaikui reikalinga kompleksinė reabilitacija su gydytojų priežiūra, pažangios priemonės. Varšuvoje pavyko tokią rasti. Naujos technologijos padeda neprarasti ką vaikas išmoko iki epilepsijos (susirgo ketverių).
Lietuvoje būtina nepertraukiamai fizinę formą palaikyti.
Nors būklė sudėtinga – paralyžiuotos abi kojytės ir rankytė, – turime vilties ir galimybių. Jas atveria didelė dovana: MERGAITĖ PROTINGA ir todėl yra perspektyvi. Daug kalbanti apie meilę ir draugystę. Norinti žengti savo kojytėmis. Ir tai galinti. Jau buvo pradėjusi eiti.
Jei sutiktumėte prisidėti prie mūsų kelionės, būtume be galo dėkingi. Jei turėsime palaikymą, vyksime į užsienį ieškoti vaikui tinkamų vaistų gydyti epilepsiją, bus taikytas inovatyvus ortopedinis gydymas, gyventi ir eiti padės pažangios priemonės, kompleksinės reabilitacinės programos pastatys ją ant kojų ir atkurs ką atėmė priepuoliai.
Daugiau apie mūsų istoriją galite sužinoti Facebook Nikolės šypsena. Ten vedu tinklaraštį apie jos kelią.
Su dėkingumu,
Nikolės mama,
Viktorija
Mažai mergaitei reikia pagalbos – kad ji vieną dieną galėtų eiti savo kojomis.
Pagalba Arinai – tai tikros vilties istorija, kai gyvenimas apsiverčia per vieną dieną.
Labdaros ir paramos fondas „Senjoro kampelis“ turi aiškią viziją: sukurti modernius, jaukius namus senjorams, kuriuose kiekvienas gyventojas jaustųsi vertinamas, prižiūrimas ir saugus.
Kristijonas yra šešių metukų berniukas, atkakliai kovojantis su spąstiniu dipleginiu paralyžiumi. Prieš trejus metus, Kristijonui buvo atlikta sudėtinga penkių valandų stuburo operacija SDR (selektyvinė dorzalinė rizotomija). Operacijos metu buvo pašalinti blogieji nervai, sukeliantys spąstiką kojytėse. Operacija buvo sėkminga, mums buvo padovanota viltis gyventi pilnavertį gyvenimą. Tačiau kojų raumenukai liko labai silpni. “Kiek pasieksite – tiek turėsite.“- taip mums buvo pasakyta. Ir nuo tos dienos prasidėjo nesibaigiančios reabilitacijos.
Šiuo metu Kristijonas intensyviai mokosi žengti savarankiškus žingsnius. Jo svajonė – vaikščioti savarankiškai. Prognozės išties labai palankios, tačiau reikalingas nuolatinis darbas su specialistais. Per 2024 metus Kristijonas turėjo net 11 intensyvių reabilitacijų, iš jų net šešias Lenkijoje. Metinių išlaidų suma siekė net 34 tūkstančius eurų. Todėl šeima nuolat ieško finansinės paramos šaltinių. Keturių asmenų šeimoje dirba vienas tėtis, todėl gaunamų pajamų nepakanka.
Reabilitacijos Lenkijoje duoda neįtikėtinų rezultatų, tačiau sustoti negalime. Liepos mėnesį Kristijono laukia dar viena trijų savaičių reabilitacija Lenkijoje, kurios kaina 5000 eurų.
Lenkijoje planuojama dirbti net po 6 valandas per dieną: 3 valandos kineziterapijos, 1 valanda su eisenos robotu GEO, 1 valanda sensorinės integracijos ir 1 valanda akių terapijos.
Ši reabilitacija yra būtina Kristijonui!
Gimdymo metu kilo komplikacijos – Einoras ilgai buvo be deguonies ir buvo gaivinamas. Taikytas smegenų šaldymas. Nuo tada prasidėjo ilgas kelias kupinas iššūkių.